BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Velykiniai pąmastymai arba pavasarinis “dušas”

Šiandien Velykos, bet pradėsiu pasakoti nuo vakar dienos.
Kas analizuojate mano asmenybę, tikriausiai pastebėjote, kad linksmiausi įrašai pasipila tarp penktos ir dvidešimtos mėnesio dienos, nes tuomet turiu pinigų… Likusios dienos būna sąstingio, ramybės, kartais skolų dienos. Neseniai tvarkiau automobilį, sumokėjau kelis šimtus litų, tai atliekamų pinigų prie savęs turėjau labai nedaug. Kokius minus 440lt. Vakar į svečius pakvietė krikštomama ir baba (senelė) iš tėvo pusės. Vizitai pas jas būna labai idomūs… Visų pirma mane pamaitina kaip karalių, su pagr. patiekalu, desertu ir tt, apdovanoja dovanomis, kurių aš nevertas ir papasakoja idomiausių istorijų, nes jos abi labai protingos.
Po susitikimo užmetu į dovanų krepšelį - pinigai ir kinderis.
Galvoju, o reiks nulėkt į darbą…
Bet į darbą nenulėkiau, susitikau su draugu ir jo panele, buvom trise, tačiau nieko ypatingo nenuveikė, kad pasakočiau commitment bloge, apie tai ką veikėm, aprašysiu kitame savo bloge (žinot kur ieškot). Vakare susitikau su mergina, dėl kurios mečiau darbą. Ji atrodė nuostabiai. Antradienį jos gimtadienis, bet kadangi išvažiuos į Vilnių, tai svečiai nusprendė pasveikinti anksčiau… Susitikti atėjo su torto gabalėliu, kurį įvyniojo į servetėlę… Mes nuvažiavom į gražią vietą už miesto, kur matėsi žvaigždės ir vandens telkinys… Miške staugė vilkas ar kažkas panašaus, labai jauku nebuvo, tai sėdome į mašiną… Buvome kartu, šnekėjomės, pasakojau juokelius , kuriuos ruošiuosi pasakoti humoro klube… Bučiavomės… Ir žinot ką pajutau??? Anksčiau tai būdavo labai retai… Kai nuvažiuoju į darbą, laižaus su pana, negalvoju kas dedasi jos galvoj… Darau pats ką noriu, man beveik px jos jausmai… O vakar bučiuojuosi su ja ir galvoju: “gal per greitai? gal atsitraukti , tiesiog ją apkabinti ir ramiai pagulėti? Gal pakalbinti? “. Jaučiau, kad man jos reikia… Negalvojau apie tai, kad myliuosi su ja. Net nebuvo tokių minčių. Normaliem žmonėm tai suprantama, bet gi čia aš… Aš nemoku neprisiliesti prie merginos… Neveltui paauglystėj mane vadindavo Stojakovičium… Tas jausmas buvo neįprastas. Džiaugiausi turėdamas žmogiškumo, bet šiek tiek sunerimau… Kai susipažinom, aš buvau pochuistas mergišius, pasitikėdavau savimi, tikėdavau ką darau, per daug į jausmus nesigilinau, pasakojau apie buvusias ir esamas… Elgiausi visiškai netaktiškai… O dabar aš noriu pasirodyti kuo geresnis. Ne tik pasirodyti, bet ir toks būti… O jei aš pasirodysiu toks nuobodus? Susimąsčiau, kuris aš iš tikro esu.
Vėliau parvežiau ją namo ir abu supratome, kad ji buvo įsėdus į tortą, kurį buvo man atnešus. Bet nieko, nesvarbu tas tortas… Aš džiaugiausi, kad buvau su ja… Prieš susitikimą buvau toks nerimastingas, jaudinaus, nežinodamas dėl ko, o vėliau jaučiausi taip jaukiai… Grįžęs atsiguliau į lovą ir man trūko jos… Taip norėjau gulėti apkabinęs, bučiuoti tiek kartų, kiek tuo metu būčiau suskaičiavęs danguje žvaigždžių. Pro mano kambario langą jų matosi kokių penkiolika…
Na, gulėjau lovoj ir gavau sms iš nežinomo nr…
Supratau, kad tai PANOS_VARDAS_IS_KETURIU_RAIDZIU… Kažkada esu pasakojęs apie ją. Nuostabaus grožio blondinė, tačiau dužus. Bernai mieste apie ją kalba kaip apie … Nelabai gerai, tačiau aš žinau kokia ji iš tikro yra… Net ir prievartautojai pagrobę ją nieko nepadarytų, jiems pritrūktų katrybės jos besiklausant… Ir šiaip, paskutiniu metu galvojau, kad ji prasigėrus, prasirūkius ir šiaip nieko nesitikinti iš gyvenimo… Man parašo tik tada, kai reikia parvežti arba tūso… Vakar vėl parašė… Gulėjau lovoj, po pasimatymo su mielu žmogum… Ir jūs manot? Velykų rytas, 3 nakties… Taip, blet, kėliausi ir važiavau…
Sėdėjo centre prie statulos dvi… Netoliese stovėjo kelios mašinos, dar bachūrai įspėjo: “Neik ten toliau, marozų pilna”. Nuėjau. Sėdėjo ir rūkė, dar kažkas skambino ir kvietė jas kitur… Pirmiausia pagailo jų mamų… Ryte Velykos, tikriausiai tvarkė namus, ruošėsi, gamino valgyt, o dukros… Neaišku kur… Norėjau kuo greičiau parvežti jas namo ir grįžti į savo guolį…
Parvežiau vieną panelę, buvo mandagi, padėkojo, palinkėjo gerų švenčių… Parveržiau Godą…
Pradėjom kalbėti. Mane nustebino jos atvirumas. Ji tikrai buvo nuoširdi ir pasakė man, kad aš neatpažįstamai pasikeičiau… Kad nemoku būti savimi, kad bandau primesti mergišių, kad bandau būti tuo, kuo nesu… Kad žmonės manęs nekenčią, kad nuo manęs sklinda bloga, šlykšti aura… Aš jai jaučiu pagarbą už išsakytą nuomonę… Blogiausia, kad ji tai kartojo visą vakarą, tik kitais žodžiais ir nelabai leisdama man įsiterpti… Būtų tai pasakius prieš mėnesį, kai buvau pasirengęs išdulkinti betką ir betkur, vien dėl to, kad ieškau, kaip ji pati pasakė “supisto idealo”, gal net būčiau išspaudęs ašarą.
Bet vakar - ne. Jaučiau, kad man nereikia daug merginų, kad išmokau atsispirti… Grįžau namo ir užmigau.
Pamiegojęs keturias valandas kėliausi… Akys raudonos, sulipę… Velykinis rytas buvo nekoks, prie stalo , kaip visada sėdome su pykčiais, ironiškais komentarais. Nemalonu gilintis į šeimos reikalus, todėl juos praleisiu. Su mama važiavome į bažnyčią, į kaimą… Ten ir prasidėjo velykiniai pamąstymai. Tai man buvo tarsi pavasarinis dušas. Apie tai, kitame įraše

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras